- klepsėti
- klepsė́ti, klèpsi (klèpsia), -ė́jo 1. intr. Ldk išduoti tam tikrą garsą smukinėjant, klibant: Arklio padkava klèpsia Vb. Jau kada padkava klèpsi, baigs pamesti arklys Paį. Kai bateliai klèpsi, tai ir kojinės greičiau kiūra Grž. Per dvarelį ėjo, kantapliai klepsėjo (d.) Bgs. Mano šliurės labai klèpsi Gs. Žengiant klepsėdavo – tai bent visi girdėdavo, kad jis guminiais batais avi Mš. Klapatė klèpsi, kaip mala J. Durų rankavietas (rankena) klepsi, kai duris kas daro Jnšk. | Ratai, važiuojant per bruką, klepsi Rod. | Jo snapas klepsėjo, patekus į jį kuriam nakties keliauninkui iš vabzdžių giminės Mš. | prk.: Net gudriausias išdžius beklepsėjęs liežuvis Mair. 2. intr. pamažu eiti, šlepsėti: Bėk greičiau neklepsėjęs koja už kojos Krns. | prk.: Dar kol galiu, tai klepsiù (vaikščioju, triūsiu, dirbu) Gs. 3. tr. belsti judinant durų rankeną: Klausau – priesienio duris klepsi Lnkv. Nusbodo man klepsė́ti durys, kolei anys atskėlė ir inleidė vidun Ds. 4. intr. ,,?“: Tie viščiukai ciepsi, klepsi [= kiepsi?], kaip jie lest norėjo JD861. \ klepsėti; atklepsėti; įklepsėti; išklepsėti; nuklepsėti; parklepsėti; suklepsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.